"Iskreiptos mintys"

Slapiu rudens taku,
Purvynais apsuptu,
Kelio, savo sirdies nerandu,
Ir vis tie prisiminimai,
Tie skausmingi vaiku zaidimai,
Vis veda prie iskreiptos beprotytes,
Nebelieka tos abstrakcios jaunystes,
Net kraujas nebesruvena mano gyslomis,
Kiek kartu tu beklystumei.
Net mano meile per laika istirps,
Ir niekada jau nebesugrys.