"Absurdo komedija"

Vienas veikėjas, pasitaiko ir ne vienas,
Agresyviai grando su dalgiu sienas, o gal lubas?!
Brenda vis per neaprėpiamas ražienas, tas pats..
Kur kas, geriau nei melo voratinkliais apsinarpliojus,
Ar aš Basas? Kas?!
Panašus, lyg dramatiškas klounas,
Storas?
Ne, plonas.
Peržengus ribą virš realybės, manau visgi vidutinis...
Įgauna išradėjas vis daugiau stiprybės,
Ar pasitaiko ir kontrastuojančios beprasmybės?
E. Manau, tai pamišimas.

"Iš kur gi tai?"

Tol kol laikrodžio rodyklės judės į priekį,
Tol ir mano išsiblaškiusios viltys turės savo siekį,
Tik iš mano rankų byrantis smėlis,
Kaip ir tie šilti jausmai, pasislėps vis.
Rankas į dangų ties jis,
Tik gaila ten nera tas - tikras prieglobstis.
Belieka tik viena viltis:
Kaip sakoma, kas stos, tas ir vėl kris...

LISTEN! Onyx - Black Rock (U Know Whut It Iz)

"KontraArgumentai!"

Stok! nushausiu!
ishsidrieke, kaip visgi atomines bombos korpusas.
susitampe, garuoja cemento blokai..
PAmishimo virshunes, absoliuti krize,..
nesamoningas murmejimas, po kreivomis nosimis, sudaro bendra pamishimo virhunes proporcijos dalelyte..
Visgi, kas gi?
ar tai tu?
o~!
stai, tai ,k o tu nematai!
ei!
sustok!
teksht, i kepenis kulka praslydo, su shonkauliasi,isbireeeejo

"Argi iliuzija?"

Rašytinai šaltiniai byloja,
Kad žmoniems kojų kaulai atrofuoja..
-
Protėvių šmėklos vis dar aplink skaroja,
Bet arfos jų jau nebegroja..
-
Kai aplink tik šunys lojo,
Virš miško man viena ranka pamojo..
-
Staiga tyla stojo,
Nedaryk tokio didelio šuolio!

"Iskreiptos mintys"

Slapiu rudens taku,
Purvynais apsuptu,
Kelio, savo sirdies nerandu,
Ir vis tie prisiminimai,
Tie skausmingi vaiku zaidimai,
Vis veda prie iskreiptos beprotytes,
Nebelieka tos abstrakcios jaunystes,
Net kraujas nebesruvena mano gyslomis,
Kiek kartu tu beklystumei.
Net mano meile per laika istirps,
Ir niekada jau nebesugrys.