Tol kol laikrodžio rodyklės judės į priekį,
Tol ir mano išsiblaškiusios viltys turės savo siekį,
Tik iš mano rankų byrantis smėlis,
Kaip ir tie šilti jausmai, pasislėps vis.
Rankas į dangų ties jis,
Tik gaila ten nera tas - tikras prieglobstis.
Belieka tik viena viltis:
Kaip sakoma, kas stos, tas ir vėl kris...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą